- pailsti
- pail̃sti vksm. Pailsaũ li̇̀pdamas láiptais.
.
.
pailsti — pail̃sti intr., tr. pavargti, netekti kvapo, uždusti: Pailsaũ, bėgdamas prieš kalną J. Jau ir greičiau pailstu Sdk. Aš nepailsaũ, belaikydama žirgus Nj. Pailsaũ kaip šuva, varlę vijęs Nj. Aš didei pail̃sęs K. Mes tai vakar labai pailsom OG307 … Dictionary of the Lithuanian Language
apilsti — apil̃sti intr. pavargti, šiek tiek pailsti; apdusti: Jis apilso, benešdamas akmenį, t. y. aptroško J. Boba apilsusi Rt. Senelis, į kalną belipdamas, net apil̃so Up. Apilsęs aš visumet ilsiu J. Jau arkliai biskį apil̃so, pamažiau varyk Skr. O… … Dictionary of the Lithuanian Language
atilsti — atil̃sti intr. 1. pavargti, pailsti: Kad ir atilsus nuo darbo, nors pavargus buvau, kai inėjau į darželį, man smūtkai pražuvo LTR. 2. refl. pailsėti: Atsiilstu R296. ilsti; apilsti; atilsti; išilsti; nuilsti; pailsti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išilsti — išil̃sti intr.; MP261 išvargti, pailsti: Išilsau tekėdamas SD376. Jau išilso ir nuvargo Sut. Kada dvasia mano išilsta, tau puikybė esti apreikšta PK99. Kūnas mano jau išdžiūvo ir išilsęs labai trokšt gėrimo Mž447. ilsti; apilsti; atilsti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
prailsti — prail̃sti žr. pailsti: Gulbės sparnai prailso par girelę lekančios Kltn. ilsti; apilsti; atilsti; išilsti; nuilsti; pailsti; perilsti; prailsti; priilsti; suilsti; … Dictionary of the Lithuanian Language
suilsti — suil̃sti intr. suvargti, pailsti: Parėjau taip suil̃sus, tai ir sėdžiu Gs. ilsti; apilsti; atilsti; išilsti; nuilsti; pailsti; perilsti; prailsti; priilsti; suilsti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apsunkti — 2 apsuñkti intr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 1. N, KŽ pasidaryti sunkiam, sunkesniam, padidėti svoriui: Dainius, rodos, visu kūnu jaučia, kaip apsunksta kombainas nuo grūdų naštos V.Bub. Gelsvi žiemkenčių laukai, apsunkę nuo brandinamo vaisiaus, tingiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
gurti — gùrti, gū̃ra ( sta), o intr. 1. trupėti, smulkėti, byrėti: Duona gùrsta, jei kapliu peiliu rieki Kv. Sausa žemė gū̃ra, molis gū̃ra J.Jabl. 2. silpnėti; nykti, tižti, glebti; irti: Vėjas pradeda gùrti, rimti Plng. Žmogus gùrsta nu ligos Kv.… … Dictionary of the Lithuanian Language
ilsterėti — 2 il̃sterėti, ėja, ėjo intr. kiek pailsti: Aš pavargau, ir arkliai jau il̃sterėjo, stosiu pasilsėt Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
išstaugti — išstaugti, išstaũgti, ia, ìšstaugė 1. intr. Š, Ser, NdŽ, KŽ kurį laiką staugti. | refl. Š. 2. intr. NdŽ staugiant išeiti. 3. tr. staugimu numanyti būsiant (nelaimę): Šuva staugė ir ìšstaugė nelaimę Ėr. Jei šuo staugia, tai išstaugia gaisrą… … Dictionary of the Lithuanian Language